šliudnus

šliudnùs, -ì adj. (4) Klp žr. šlėdnus. šliudniaĩ adv. | prk.: Nusikėlęs gyventi į šliudniai kalbančius priekuliškius rš(Klp). Į šiaurę nuo anos linijos esą kalbama stačiai, o į pietus – šliudniai rš(Klp).